Mažoji bendrija: ką apie tai svarbu žinoti?

Verslas visada buvo ir bus viena labiausiai dominančių temų, o šioje srityje savo jėgas kasmet nori išbandyti milijonai žmonių visame pasaulyje.

Vieni šioje srityje lieka visam likusiam gyvenimui, tuo tarpu kitiems užtenka vos kelių metų, kad suprastų – savęs verta ieškoti kitur. Tačiau šį kartą ne apie savęs paieškas ir ne apie tai, ar verslas yra ta sritis, kurioje galėtumėte realizuoti save. Pakalbėsime apie kur kas žemiškesnius bei praktiškesnius dalykus, pavyzdžiui, verslo formas. Mūsų šalyje egzistuoja nemažai įvairių formų, norintiems pradėti savo verslą, o viena iš jų yra mažoji bendrija (MB). Tad, ką apie tai svarbu žinoti?
Kas yra mažoji bendrija?
Tai – ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, todėl nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles. Ši verslo forma tinka vykdyti bet kokiai įstatymų nedraudžiamai veiklai. Steigėjų skaičius gali siekti nuo 1 iki 10 asmenų. Jos nariai turi įnešti įnašus, kurių dydį nustato patys susirinkimo metu. Bendrijos narys gali dirbti mažojoje bendrijoje, tačiau negali būti sudaroma darbo sutartis. Ją sudaryti galima tik su tais asmenimis, kurie nėra bendrijos nariai. Veiklą reglamentuoja mažųjų bendrijų įstatymas. Lyginant su kitomis verslo formomis, ši verslo forma turi ir privalumų, ir trūkumų.
Kokie steigimo dokumentai yra reikalingi?
Dėmesį verta atkreipti į tai, kad norint steigti mažąją bendriją, yra reikalingi ir steigimo dokumentai. Tačiau tai, kokie steigimo dokumentai bus reikalingi, priklausys nuo situacijos: vienokių steigimo dokumentų reikės tuo atveju, jei yra vadovas, kitokių – jei jo nėra. Jei mažoji bendrija turės vadovą, tokiu atveju bus reikalingi šie dokumentai: steigimo aktas, steigimo sutartis, mažosios bendrijos be vadovo nuostatai, kai yra vienas narys, mažosios bendrijos be vadovo nuostatai, kai yra vienas arba daugiau narių. Tuo atveju, jei MB turės vadovą, bus reikalingi šie steigimo dokumentai: steigimo sutartis, steigimo aktas, mažosios bendrijos, turinčios vadovą, nuostatai, kai yra vienas narys, mažosios bendrijos, turinčios vadovą, nuostatai, kai yra vienas ar daugiau narių.
Kokį finansinių ataskaitų rinkinį privalo paruošti bei sudaryti mažoji bendrija?
Išskiriami 3 atvejai, kuriais mažoji bendrija privalo sudaryti ataskaitų rinkinį. Tai – pasibaigus finansiniams metams; kai siekiama atsiskaityti su mažosios bendrijos nariu, kuris iš jo pasitraukia savo noru; kai siekiama paskirstyti mažosios bendrijos pelną jos nariams už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį.
Ar steigti šią verslo formą gali tik mūsų šalies gyventojai?
Ne, mažąją bendriją įsteigti gali ir užsieniečiai.
Kokiomis formomis gali būti teikiama finansinė parama šiam verslui?
Finansinė parama MB gali būti teikiama šiomis formomis: lengvatinėmis paskolomis, pasidalintos rizikos paskolomis, garantijų teikimu, portfelinėmis garantijomis, alternatyvios rizikos kapitalo priemonėmis ir dalinis paskolų palūkanų subsidijavimu.
Kokius mokesčius reikia mokėti?
Mažoji bendrija, kaip ir bet kuri kita verslo forma, privalo mokėti tam tikrus mokesčius. Tai – pelno mokestį (15 proc.) ir PVM mokestį. Taip pat egzistuoja mažosios bendrijos nario mokami mokesčiai ir įmokos bei mažosios bendrijos vadovo pagal paslaugų sutartį mokami mokesčiai.
Ką svarbu žinoti apie MB, lyginant su kitomis verslo formomis?
Jei dar tik planuojate pradėti verslą ir negalite apsispręsti, kuri verslo forma jums labiau tiktų, siūlome susipažinti su vertinga informacija ir sužinoti, kas yra panašaus bei skirtingi tarp MB ir kitų verslo formų. Taigi, atkreipsime dėmesį į MB (Mažosios bendrijos), UAB (Uždarosios Akcinės bendrovės) bei IĮ (Individualios įmonės) ypatumus. Savaime suprantama, vienas svarbiausių dalykų yra steigimo būdas. Lyginant šias verslo formas matyti, kad jokių skirtumų nėra, kadangi MB, UAB ir IĮ gali būti steigiamos tiek paprastuoju, tiek elektroniniu būdu. Kalbant apie steigėjus, svarbu pasakyti, kad MB gali steigti tiek fizinis, asmenys; UAB – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, tuo tarpu IĮ gali būti steigiama tik vieno fizinio asmens. Dar viena svarbi detalė yra steigėjų skaičius. Kalbant apie MB matyti, kad jis gali siekti nuo iki 10 narių; UAB šis skaičius siekia nuo 1 iki 249 akcininkų; tuo tarpu IĮ gali turėti tik vieną savininką. Minimalus kapitalo dydis yra dar vienas rodiklis, pagal kurį galime vertinti šias verslo formas. Ši dydį MB nariai nustato patys; UAB jis turi būti ne mažesnis kaip 2500 eur; tuo tarpu IĮ kapitalo reikalavimas nėra taikomas. Būtina aptarti ir tai, pagal kokius principus yra priimami sprendimai balsuojant. Štai pavyzdžiui, MB vienas jos narys turi vieną balsą, tačiau situacija gali būti ir kitokia, jei MB turi vadovą. Kuomet kalbame apie UAB, matyti, kad viena akcija reiškia vieną balsą. Na, o IĮ savininkas sprendimus gali priimti savarankiškai. Taip pat svarbu susipažinti ir su informacija apie tai, kokias minimalias išlaidas teks aptirti norint įsteigti vieną ar kitą verslo formą. Visų pirma, reikia pasakyti, kad visos verslo formos – MB, AUB, IĮ atlyginimą už juridinio asmens laikiną įtraukimą į Juridinių asmenų registrą (privaloma steigiant elektroniniu būdu). Jis siekia 16, 22 Eur. Taip pat turi būti mokamas atlyginimas už registravimą, jo dydis skiriasi priklausoma nuo verslo formos. Štai, pavyzdžiui, steigiant MB, teks sumokėti 51, 51 Eur; steigiant UAB – 57, 34 Eur, tuo tarpu steigiant IĮ – suma sieks 30, 99 Eur. Jei verslas bus steigiamas elektroniniu būdu, tokiu atveju teks mokėti notarui. Kainos šiuo atveju yra skirtingos: steigiant MB teks mokėti nuo 57,92 iki 202,73 Eur; steigiant UAB išlaidos notarui sudarys 72,41 – 231,70 Eur; na, o steigiant IĮ ši suma gali siekti nuo 23,17 iki 57,92 Eur. Kaip matyti, tarp šių verslo formų yra ir panašumų, ir skirtumų, o tiksli informacija apie juos padės nuspręsti, kuri iš šių verslo formų labiausiai tinka jūsų atveju.