Kremavimas: įdomūs istoriniai faktai

Nors kremavimo paslaugų populiarumas mūsų šalyje auga nedideliu greičiu, reikia pastebėti, kad pats procesas apima ypač daug dalykų: ne tik prieštaringus vertinimus, bet ir tam tikras tradicijas, įvairių atstovų nuomonių susikirtimą ir  t.t. Kitais žodžiais tariant, kremavimas yra procesas, apie kurį galima pateikti daug įdomių faktų, tad pats metas su jais susipažinti.

  • Katalikų bažnyčia visais laikai garsėjo itin aštriai bei kategoriškais pasisakymais apie įvairius dalykus, o kremavimas – vienas iš jų. Kalbant apie tai, reikia pastebėti, kad net iki 20 a. 7 – ojo dešimtmečio Katalikų bažnyčia draudė kremavimą. Na, o šį draudimą 1963 metais panaikino popiežius Paulius VI. Savaime suprantama, daugeliui gali kilti klausimas, kodėl Katalikų bažnyčia ilgą laiką buvo priešiškai nusiteikusi prieš šį procesą. Pasirodo, šios bažnyčios atstovai laikėsi nuomonės, kad būtent žmogaus kūnas yra tarsi šventovė, tad su ja būtina elgtis ypač pagarbiai, tuo tarpu jo kremavimas buvo prilyginamas jo išniekimui.
  • Kiek kitokios nuomonės buvo protestantų bažnyčios atstovai. Jie nedraudė šio proceso, juo labiau visus klausiančiuosius patikindavo, jog Dievas, jei tik norėtų, numirusįjį galėtų prikelti iš bet kokio pavidalo – ir kūno, ir pelenų.
  • Žydai, sudarantys nemažą dalį visų pasaulio gyventojų, taip pat turi tvirtą nuomonę šiuo klausimu. Jie teigia, kad žmogaus kūnas būtina turi būti laidojamas žemėje ir neįmanomi jokie kiti sprendimai. Netgi buvo laikas, kai žydų kultūroje buvo praktikuojama kremavimas. Tiesa, jis buvo taikomas tik nusikaltėliams, kaip papildoma bausmė. Vienas tokių pavyzdžių yra Adolfas Eichmanas, dar geriau žinomas, kaip žmogus, kuris Antrojo pasaulinio karo metais buvo atsakingas už net kelių milijonų žydų pražudymą.
  • Taigi, jau sužinojome, kokias nuomones šiuo klausimu turi įvairios bažnyčios, tad būtų pats metas pasidomėti, ir įvykiais, kurie vyko mūsų šalyje. Kai kurie istoriniai šaltiniai pažymi, jog apie 129 – uosius metus dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo deginami mirusieji. Netgi išskiriamos konkrečios vietovė, kuriose vyko šis procesas.
  • Jei manote, kad pirmasis mūsų šalyje krematoriumas pradėjo veikti nesenai, tokiu atveju klystate, kadangi tai įvyko dar 1932 – aisiai metais. Būtent tuomet Kauno medicinos universitete padėjo veikti pirmasis (ir tuo metu vienintelis) tokios paskirties objektas mūsų šalyje. Pažymima, kad apie 1940 – uosius metus čia buvo kremuoti visoje Lietuvoje puikiai žinomų asmenybių palaikai – prof. P. Avižonio, teisininko P. Leono, aktoriaus K. Glinskio ir kitų.
  • Vis dėlto, Lietuvai šiuo klausimu tikrai nepavyko aplenkti Italijos – būtent čia dar 1876 – aisiais metais buvo pastatytas pirmasis krematoriumas Europoje. Beje, reikia pastebėti, kad savo dizainu, struktūra bei architektūra, šis krematoriumas buvo ypač panašus į tuos, kuriuos galima pamatyti šiandien.
  • Tais pačiais metais buvo atidarytas ir krematoriumas JAV.
  • Praėjus vos keleriems metams po pirmojo krematoriumo atidarymo Italijoje, tokio pobūdžio objektai buvo atidaryti ir Anglijoje bei Vokietijoje.
  • Na, o žvelgiant į šių dienų realijas, belieka tik pateikti dar vieną faktą ir apie šios paslaugos populiarumą Europoje bei JAV. Pasirodo, čia ji yra iš tiesų populiari – net apie 40 procentų palaikų yra kremuojama. Vis dėlto, būtų galima išskirti ir tam tikras vietoves, kur šios paslaugos populiarumas gerokai viršija vidurkį, pavyzdžiui, Norvegija – čia kremuojama apie 75 procentus palaikų.
  • Tik nedaugelis žino (ar prisimena), kad kalbant apie šį procesą, ypač išskirtinį yra 1984 – ųjų metų lapkričio 3 diena. Būtent tą dieną, Sovietų Sąjungos pirmuoju kanalu buvo transliuojama neįtikėtina, šiurpi ir netgi barbariška Indiros Gandhi (Indijos lyderės) kremavimo ceremonija, už kurią buvo atsakingas jos sūnus. Tiesa, reikia pastebėti, kad ši procedūra nei iš tolo nepriminė šiomis dienomis vykstančių kremavimo procesų – kūnas buvo tiesiog sudegintas ant laužo.
  • Baigus kremavimo procesą, lieka apie 2 kg pelenų (tuo atveju, jei buvo kremuojamas suaugęs, vidutinio sudėjimo asmuo).
  • Nuomonė, kad kremavimo metu gali būti jaučiama kokie nors kvapai, yra ne kas kitas, kaip mitas. Jie, kremavimo metu yra sunaikinami ypač aukštos temperatūros.
  • Ypač daug tenka investuoti į valymo įrenginius – tik tokiu atveju galima užtikrinti, kad į aplinką nepateks kenksmingų dalelių. Štai, pavyzdžiui, statant Kėdainių krematoriumą, net pusę sumos pareikalavo valymo įrenginiai.
  • Nusprendus pasirinkti kremavimo paslaugas, rekomenduojama rinktis kuo paprastesnį karstą – geriausia nelakuotą ir nedažytą. Toks karstas ne tik degs trumpiau, bet ir užtikrins ekologiškesnį kremavimo procesą.
  • Neretai lietuviai yra apibūdinami kaip šalti, ypač santūrus ir tradicijoms ištikimi žmonės. Taigi, gali būti, kad būtent toks mūsų būdas yra vienas iš priežasčių, kodėl kremavimas mūsų šalyje populiarėja iš lėto. Vis dėlto, jei ir jūs esate vienas iš tų žmonių, kuris įprastą laidojimo būdą laiko vienintele ir įmanoma tradicija, reikėtų paklausti savęs, ar iš tiesų einate tinkama linkme, juk, ne paslaptis, tradicijos yra linkusios keistis. Visame pasaulyje atsisakoma tam tikrų įpročių, vieni keičiami kitais, juk, kitaip ir būti negalėtų – kintamumas yra vienintelis pastovus dalykas pasaulyje. Na, o, jei mintis apie kremavimą jums vis atrodo neįtikėtina, tokiu atveju verta pasimokyti iš japonų – šie žmonės į naujoves skuba visu greičiu. Štai, pavyzdžiui, vis dažniau ir dažniau laidotuvių metu atsisako įprasto dvasininko apeigų ir vietoje to renkasi… robotų paslaugas. Pasirodo, šie paslaugas suteikia ne ką prasčiau, o svarbiausia – statistinius kinus ypač vilioja šios paslaugos kaina. Jei įprasto dvasininko paslaugos laidotuvių apeigoms atlikti kainuoja daugiau nei 2000 JAV dolerių, tai robotukai savo pareigą atlieka už net 4 kartus mažesnę pinigų sumą.

Kaip matyti, kremavimui, kaip procesui, teko nueiti iš tiesų nemenką kelią. Kita vertus, šių dienų gyventojai jau turi galimybę laisvai rinktis ir patys spręsti, kaip turėtų būti pasielgta su jų palaikais po mirties. Jei panorėsite, kad kūnas būtų kremuojamas, jūsų artimieji turės visas galimybes išpildyti šį jūsų pageidavimą.

Kremavimas | atjautas.lt
Rating: 5 based on 11 reviews
Date Reviewed: 12/04/2018
Ačiū už suteiktą paramą sunkią minutę.